Šiame straipsnyje: kuo naudingi maisto papildai sportui, kas tai yra Orthomol? kada naudoti

maisto papildus?

pagal užsienio spaudą paruošė gyd.Valdas Mulevičius

1. Maisto papildų vartojimas didesnėmis dozėmis

2. Saugo nuo pernelyg greito senėjimo

3. Šių maisto papildų vartojimo nauda jaučiama sergant diabetu,

širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, staziniu širdies nepakankamumu,

senatviniu smegenų funkcijos, regėjimo bei imuninės funkcijų pablogėjimu.

Naujiena Lietuvoje orthomolekulinė medicina: Maisto papildų vartojimas didesnėmis dozėmis gydymo tikslais buvo vertinamas prieštaringai, tačiau duomenys rodo, kad papildai turi didelės įtakos ligų profilaktikai ir gydymui, taip pat saugo nuo pernelyg greito senėjimo, kuris vyksta dėl laisvųjų deguonies radikalų, uždegimų ir glikacijos. Šioje literatūros apžvalgoje nagrinėjami keli papildai, kurių gydomasis poveikis patvirtintas dokumentais, tarp kurių vitaminai C ir E, kofermentas Q10, alfa lipoinė rūgštis, chromas, Lkarnitinas ir kvercetinas.

Duomenys rodo šių papildų naudą sergant diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, staziniu širdies nepakankamumu, senatviniu smegenų funkcijos, regėjimo bei imuninės funkcijų pablogėjimu, taip pat esant kitoms senatvinėms sveikatos problemoms.

Maisto papildai, įskaitant vitaminus, mineralus, pagrindines riebalų rūgštis, amino rūgštis, flavonoidus, žoleles ir maisto priedus, yra vieni vertingiausių ir saugiausių medžiagų, padedančių išvengti bei gydyti rimtas, galimai mirtinas, lėtines ir ūmias ligas, taip pat įprastas sveikatos problemas, sukeliančias diskomfortą ir neįgalumą. Siekiant, kad papildai tinkamai veiktų, reikia vartoti atitinkamą jų dozę. Paprastai jie vartojami mažomis dozėmis ir padeda išvengti su maisto medžiagų trūkumu susijusių ligų, todėl yra manoma, kad juos ir būtina vartoti šiomis mažomis dozėmis. Būtent todėl daugelis gydytojų neskiria didesnių dozių, kurios pasižymi gydančiu poveikiu ir saugo nuo senatvinės degeneracijos.

Mažos būtinųjų maisto medžiagų dozės gydo su maisto medžiagų trūkumu susijusias ligas, bet šios ligos (pavyzdžiui, skorbutas, beriberi liga, pelagra ir rachitas) retai sutinkamos išsivysčiusiose šalyse. Didesnė problema yra nepilnavertė mityba, dėl kurios silpnėja sveikata. Norint gauti kuo daugiau naudos iš maisto papildų, svarbu nepaisyti RPN (rekomenduojama paros norma), kuri yra nurodyta ant maisto produktų ir maisto papildų pakuočių, o domėtis moksliniais tyrimais, nurodančiais tam tikrų dozių, kurios dažnai yra daug didesnės nei RPN, poveikį.

Yra maistinių medžiagų, kurios nėra būtinos, bet yra vertingos, tarp tokių kofermentas Q10, alfa lipoinė rūgštis, GLA (gama linoleno rūgštis), kai kurios pakeičiamos amino rūgštys, tokios kaip Largininas, Lkarnitinas, Lglutaminas ir kt. Papildomi vertingi papildai, įskaitant flavonoidus ir kitus antioksidantus, yra maisto produktuose, bet jos nesukelia specifinių su maisto medžiagų trūkumu susijusių ligų, nors vartojami tam tikromis dozėmis gali turėti teigiamo poveikio sveikatai. Maisto papildai yra naudingi žmonėms dėl genetinių fiziologinių ir biocheminių pokyčių, aplinkos teršalų poveikio, medžiagų apykaitos metu susidariusių laisvųjų radikalų žalos, ultravioletinių spindulių ar ozono poveikio bei tam tikrų sveikatos būklių.Senėjimo procesas sukelia biocheminius ir fiziologinius pakitimus, kuriuos galima sulėtinti ir kartais panaikinti tinkamai vartojant maisto papildus.

Ortomolekulinė medicina

Ortomolekulinė medicina – tai sveikatos atstatymas ir palaikymas vartojant atitinkamas medžiagas, kurių paprastai yra žmogaus kūne. Vienas iš žymiausių amžiaus molekulinės chemijos mokslininkų, Nobelio premijos laureatas Linus Pauling, 1968 m. sukūrė šį ortomolekulinės medicinos apibrėžimą. Senėjimo procesą paprastai spartina laisvųjų radikalų poveikis, dažni ar lėtiniai uždegimai bei toksinis poveikis (pavyzdžiui, sunkiųjų metalų arba pramonėje ir žemės ūkyje naudojamų angliavandenilių).Ortomolekulinio gydymo tikslas – panaikinti ar sulėtinti šį procesą, kartu šalinant sveikatos problemas.

Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina požiūrį, kad didelės maistinių medžiagų dozės pasižymi gydomuoju ir profilaktiniu poveikiu. Vitaminai C ir E, beta karotinas, B grupės vitaminai ir kofermentas Q10 priklauso maistinių medžiagų grupei, kurių daug didesnės nei RPN dozės turi teigiamos įtakos sveikatai ir ilgaamžiškumui. Nors gydomosios mineralų, tokių kaip magnis, cinkas ir chromas, dozės yra daug artimesnės RPN, maisto produktuose esančios maisto medžiagos vis tiek gali apsaugoti ir gydyti ligas bei lėtinti senėjimo procesą.

Papildai, skirti senėjimo prevencijai ir gydymui

Vitaminas C

Vitaminas C pasižymi plačiu medžiagų apykaitos funkcijų diapazonu. Jis saugo nuo oksidacinio laisvųjų radikalų poveikio ir yra būtinas kolageno gamybai. Vitaminas C mažina senatvinį odos raukšlėjimąsi ir suglebimą.

1979 m. atliktas tyrimas parodė vitamino C naudą imuninei sistemai, vartojant po 1 g. Ši dozė buvo duodama dviem vaikams, sergantiems genetine autosomine recesyvine lėtine granulomine liga. Prieš tai juos ne kartą kamavo infekcijos, buvo pakitusi neutrofilų funkcija ir padidėjęs IgE kiekis serume. Gaudami šią dozę, jie pasveiko ir priaugo svorio.

Senatvinė geltonosios dėmės degeneracija (SGDD) yra dar vienas sutrikimas, lemiamas vitamino C ir kitų maisto medžiagų.

Apskritai, tyrimas parodo, kad vitamino C dozės nuo 500 mg iki 6000 mg ir daugiau per dieną yra labai naudingos ir gydant tam tikras ligas. Ypač jis naudingas senyvo amžiaus žmonėms, kurie kenčia nuo silpno imuniteto, degeneracinių širdies ir smegenų ligų, vėžio ir uždegiminių procesų. Paprastai daugeliui pacientų aš rekomenduoju vartoti nuo 3000 mg iki 6000 mg kasdien.

Vitaminas E

Vitaminas E apjungia medžiagų grupę, kuriai priklauso alfa, beta, gama ir delta tokoferoliai. Daugelyje tyrimų pirmiausia tiriamas alfa tokoferolis, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad gama tokoferolis irgi yra labai svarbus. Visi jie yra antioksidantai ir pasižymi senėjimą stabdančiu poveikiu. Vitaminas E apsaugo mažo tankio lipoproteinų cholesterolį (MTLC) nuo oksidacijos, o daugelio epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad vartojant didesnes vitamino E dozes sumažėja širdies ligų ir mirčių nuo širdies ligų skaičius (Knekt et al 1994). Senyviems žmonėms, kurių kraujyje yra didesnis vitamino E kiekis, mažiau pasireiškia kraujagyslių senėjimo požymiai ir mažiau vyksta MTL oksidacija (Cherubini et al 2001).

Vitaminas E, ir vitaminas C yra saugūs vartojant plačiame dozių diapazone (bent iki 1600 TV vitamino E ir 2000 mg vitamino C). Šios apžvalgos autoriai yra vieni labiausiai nusipelniusių vitaminų ir antioksidantų tyrėjų (Hathcock et al 2005). Jie pastebėjo, kad didelė dalis žmonių vartoja daugelį papildų didesnėmis nei RPN dozėmis ir vartojant šiuos vitaminus nebuvo pastebėta jokių pašalinių poveikių. Be to, šie papildai yra labai svarbūs antioksidacinės apsaugos, apsaugos nuo laisvųjų radikalų procesuose, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir kitomis homeostazę palaikančiomis funkcijomis.

Kofermentas Q10

Kofermentas Q10 (ubikvinonas arba coQ10) yra antioksidantas, būtinas mitochondrijų energijos gamybai. Jis gaminamas žmogaus organizme, bet senstant jo kiekis tampa nepakankamas optimaliai sveikatos būklei palaikyti. CoQ10 yra būtinas širdies raumeniui ir padeda sumažinti kraujo spaudimą, palengvina stazinio širdies nepakankamumo požymius ir saugo smegenis nuo degeneracinių pažeidimų, tokių kaip Parkinsono ar Alzheimerio ligos (Morisco et al 1993). Statinai žymiai sumažina coQ10 gamybą. Įprastinės kasdieninės coQ10 dozės svyruoja nuo 100 mg aukšto kraujo spaudimo prevencg ar didesnė dozė (Schults et al 2002).

Alfa lipoinė rūgštis

Ji padeda detoksikuoti sunkiuosius metalus, tokius kaip gyvsidabris, taip pat padeda apsaugoti nervinius audinius ir vartojama pakankamai didelėmis dozėmis gali sustabdyti ankstyvas periferinės diabetinės neuropatijos stadijas.

Chromas

Chromas – tai mikroelementas, padedantis reguliuoti cukraus ir lipidų kiekį kraujyje. Rekomenduojama dozė tinkamai besimaitinantiems žmonėms svyruoja nuo 50 mcg iki 200 mcg. Tačiau diabetu sergantiems žmonėms didelės chromo dozės, kurios yra saugios, gali ženkliai sumažinti cukraus kiekį kraujyje ir padidinti jautrumą insulinui.

Lkarnitinas

Trūkstant Lkarnitino sumažėja miokardo funkcinis pajėgumas, didėja krūtinės anginos ir stazinio širdies nepakankamumo tikimybė. Papildai mažina miokardo infarktą pernešusių žmonių krūtinės anginos ir mirtingumo tikimybę.

Kvercetinas

Kvercetinas yra flavonoidas, kuris padeda kontroliuoti alerginius rinito ar sinusito simptomus.Taip pat jis mažina kataraktos riziką slopindamas glikoproteino susidarymą lęšiuke (Cornish, et al 2002).

Išvada: Turint pagrindinių žinių apie papildus, galima išvengti vaistų vartojimo sergant ir siekiant išvengti daugelio sveikatos problemų (1 ir 2 lentelės). Vartojami tinkamomis dozėmis daugelis papildų yra naudingi ir sudaro visapusės sveikatos programos dalį, kartu su dieta, mankšta ir streso valdymu.

Parengta pagal:

Šaltiniai:

Cherubini A, Zuliani G, Costantini F, et al. 2001. High vitamin E plasma levels and low lowdensity lipoprotein oxidation are associated with the absence of atherosclerosis in octogenarians. J Am Geriatr Soc , 49:6514.

Knekt P, Reunanen A, Jarvinen R, et al. 1994. Antioxidant vitamin intake and coronary mortality in a longitudinal population study. A m J Epidemiol , 139:11809.

Munkholm H, Hansen HH, Rasmussen K. 1999. Coenzyme Q10 treatment in serious heart failure. Biofactors, 9:2859.

Sasazuki S, Sasaki S, Tsubono Y, et al. 2006. Effect of vitamin C on common cold: randomized controlled trial. Eur J Clin Nutr , 60:917.

Shults CW, Oakes D, Kieburtz K, et al; Parkinson Study Group. 2002. Effects of coenzyme q10 in early Parkinson disease: evidence of slowing of the functional decline. Arch Neurol , 59:154150.

Orthomolekulinė medicina. Kaip sustiprinti imunitetą?